pabambėti — vksm. Rãdo prógą pabambėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apibambėti — 1 apibambėti, apìbamba (apibamba), ėjo tr. apibarti: Apibamba [vaikus], ale nebijo senės Užv. | refl.: Apsibambam kartais su marčia Užv. bambėti; apibambėti; atbambėti; įbambėti; išbambėti; nubambėti; pabambėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atbambėti — 1 atbambėti, àtbamba (atbamba), ėjo 1. tr. bambant atkalbėti: Greitomis atbambėjo poterius, ir į lovą Gs. 2. refl. bambant prieštarauti, atsikalbėti: Tik ką pasakyk, tuoj ir atsìbamba Gs. 3. refl. iki soties išsibarti: Na jau, musėt, sykį… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbambėti — 1 išbambėti, ìšbamba (išbamba), ėjo intr. 1. Š bambant išeiti. 2. kurį laiką bambėti: Už tokį menknėkį pusę dienos išbambėjo Kv. 3. su nepasitenkinimu iškalbėti: Jau, rodos, i taikau valgį darbinykams, o dar ìšbamba į kitus, ka prastas Gs. 4.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nubambėti — 1 nubambėti, nùbamba (nubamba), ėjo tr. nušnekėti, nuplepėti: Čia jau visai tu niekus nubambėjai Skr. 2. nubarti: Nùbambamas, nubūnamas yr vyras pačios bambeklės Šts. bambėti; apibambėti; atbambėti; įbambėti; išbambėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pabambenti — tr. kiek pabambėti: Morta sėdėjus ... ant suolo, snūduriavus, pabambendama rožančių BsMtII212. bambenti; pabambenti … Dictionary of the Lithuanian Language
pabambti — 1 pabam̃bti, ia, pàbambė žr. 1 pabambėti 1: Pabam̃bia vyras ant manęs J. Už bile ką vyras tuoj pabam̃bia Vl. bambti; įbambti; pabambti … Dictionary of the Lithuanian Language
pabubėti — pabubėti, pàbuba, ėjo intr. 1. papoškėti, subildėti: Didelis akmuo pabubėjo į klėtelės duris A.Vien. 2. pabambėti: Pabubės ir nustos rš. bubėti; įsibubėti; pabubėti; sububėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paburblenti — 1. tr. neilgą laiką burblenti, murmėti: Kažin ką paburblẽno, nieko nesupratau Kp. 2. intr. piktai pakalbėti, pabambėti: Aš maniau, kad anas labai šoks, bet nieko – paburblẽno ir išėjo Ds. burblenti; išburblenti; paburblenti; praburblenti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
paburbėti — 1 paburbėti, pàburba (pabùrba), ėjo intr. paniurnėti, pabambėti: Burbėti jis pàburba, bet nieko nedaro Rm. burbėti; atburbėti; įburbėti; išburbėti; nuburbėti; paburbėti; praburbėti; priburbėti; … Dictionary of the Lithuanian Language